varžyti

varžýti, var̃žo, var̃žė KBII177, K, GGA1885,934(Prk), K.Būg, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ, DrskŽ; LL67, ŠT32 iter. veržti: 1. Sut, I, K Vaikeli, nevaržyk [audeklo] krašto – paskui dribs Rdm. Pamatė kitu du broliu … bevar̃žančius tinklus savus ir pavadino juos DP377. Pirm pavadino tų, kurie tinklus laidė ing marias, o paskui tuos, kurie taisė arba var̃žė tinklus DP379. | refl. tr.: Vyrai segiojosi švarkus, varžėsi diržus, spaudėsi vienas arčiau kito rš. 2. K, M Su šniūrais varžaũ vežimą, taisydamos važiuoti į kelegą J. Iš kanapių šniūrus vysma – vežimus varžýti reikės Všv. Vario vartai pastatyti, lenciūgais varžyti LTR(VšR). Mano kaselės valioj augintos, kas dienelę šukuotos, kasnykėliais varžytos LTR(Mrj). Ims vainikėlį, dės nuometėlį, varžys tavo galvelę LTR. Saitai, kurie sijas varžė, pasileido ir visas pluoštas išskido S.Dauk. | prk.: Dar kad žemę šaltis varžo, žmonys nearia lauko rš. 3. ^ Jeigu nori, daba rašyk, o kitą metą gal jau kirminiukai varžtus varžýs (būsiu mirusi) Erž. 4. iter. veržti 6: Aukso žiedelis pirštelius varžo LTR(Mrj). 5. iter. veržti 8: „Kvailės“ ir vėl ėmė rėkti, nes badas vidurius varžė Vaižg. Visoki skausmai kas valanda varžo jam širdį Žem. 6. refl. kraipytis į šonus, kreivintis: Nedrūtos stalo kojos – da naujos, ė jau var̃žos Ml. Siena reikia susukt – jau var̃žos Ds. Uždėsim aplinkui dar po rąstą, kad kluonas būt drūtesnis, nesivaržýt Alv. 7. tr., intr. Krs, Sk, Stak, Pln, Šts, KlvrŽ, Varn riboti veikimo laisvę, neleisti, drausti ką daryti, kliudyti, trukdyti: Pri caro jau lietuviai buvo var̃žomi Yl. Žmonės, metų metais spaudžiami, varžomi, kumščiomis ir kalaviju tildomi, sukilo kaip vėtra Pt. Ilgus metus ponas varžė mūsų sodžiaus žmones dėl ganyklų ir miško J.Bil. Vyrus var̃žo motriškos – i nesugyvena Krš. Dabar vaikas liuosas yr, nu tuokart bjauriai tus vaikus var̃žė Lpl. Tėvai liuob visumet varžýs, neleis į šokius Skd. Pirmiau varžė eiti į bažnyčią, dabar laisviau yr Vkš. Vaikas labai var̃žo gyvenimą, labai var̃žo Krš. Katras geras [samdinys], tam varžýdavai [išeiti] Mšk. Jam (ponui) niekas nevar̃žė gal, užtat ir paėmė (vedė) [tarnaitę] Mrs. Čia nevar̃žo – gali dirbt, gali nedirbt Rm. | Eiliuotame tekste taisytojo pastangas varžė giesmių metrika rš.

nevar̃žomai adv.: Nevar̃žomai visi pliurpa, negali žinoti kieno teisybė Krš. | refl. Bgt: Turėjau gerą tarnybą, nesivaržiau su išlaidomis A.Vien. ║ neleisti tvarkyti, valdyti, naudoti ką savo nuožiūra: Dabar var̃žo gėrimą Snt. Buvo pradėję varžýt sklypelius, dabar nebe Slm. Bjauri ta pirminykė buvo – arus varžýdavo Graž. Dabar, matai, var̃žo avis vilkas (dėl vilkų negali laikyti avių) – išpjovė ir mum nesenai PnmR. Var̃žo, kaip tik pry darbo neini: arų mažiau, arklio neduoda Užv.

8. intr. Šginčytis dėl to, stengtis pirmauti, paveržti, laimėti, gauti; rungtis, konkuruoti: Teip bevaržant, ir ima vienam ir antram trūkt striūnos Sln. | Var̃žė kaimynai su žeme, po biškį ežę vis kėlė Krš. | refl. intr., tr. R, R423, MŽ, MŽ574, N, M, Š, Akm, Ms, Trk: Kaimynai laukais, pievomis var̃žos: vienas sau, antras sau J. Var̃žės [dėl vienkiemio žemės]: už kiek kas nūsileido, paėmė DūnŽ. Ir var̃žės tada va: vienas, kad aš einu tan sklypan, o kitas noria eit Slm. Varžýtis gyvulio [perkant] nereikia, bo neseina Ėr. Kad ką nori parduot, reik eit anksčiau, o ka vėliau naini (nueini), tai jau svarstyklių negausi – var̃žosi už jąs Jrb. I malkoms, i šakoms varžytinės būdavo, varžýdavosi – visiems neužtekdavo PnmŽ. Reikėjo savo atsinešties [šakę], taip i varžýkias viena šake Vkš. Visi var̃žos del to darbo – gerai moka Škt. Kaip ilgai jiedvi dar obuolą turės varžýtis Sch180. Užėjo ir dvi mergi, kuriedvi obuolį varžės LTIII410(Bs). I seniau kėlės mergos į puikybę – var̃žės, katra gražiau, prašmatniau Krš. Kuri darbšti, eina, dirba, tai tą i tas, i tas, i tas [nori samdyti] – visi var̃žosi Snt. Muni daug var̃žės Nmk. Abudu var̃žės dėl manę – biednas ir bagotas Pl. Graži merga buvo Kaziunė – visi aplinkiniai bernai jos var̃žėsi Sml. Jegu užkurinė merga, oi kaip var̃žos kavalieriai Pnd. Gana mums besivaržyti Petru: ne mūsų panosei, ne mūsų Žem. Būdavo, var̃žos prie mėšlo: viena – man‘ (mane) varyk, kita man‘ varyk [dirbti] Slm. Nori lietuviai savo giedot, lenkai – savo, ir var̃žėsi Vlkv. Varžėsi dėl pirmenybės Krokuvos (lenkų) karalius su Mozūrų kunigaikščiais A.Janul. Mes jaunos varžýdavomės, kuri geriau darželį pasitaisys Šd. Lietuviai ilgiaus ne par 10 metų su žuvėdais varžės tų kraštų S.Dauk. Pirmu žodžiais ir dainiomis varžės S.Dauk. Juodu ėmė tą kepurę varžytis: vienas sau, kitas sau traukias (ps.) rš. Var̃žos vaikai su žaisliukais Krš. Vaikai knypkio var̃žos K. | prk.: Oras varžos, varinėjas, kaitos teip, kad kyla ir vėjas, pasiilgęs šilumos rš. Pilies kieme prisikaupė dūmų, kurie kybojo ties snieguota žeme, varžėsi su vėjo gūsiais, su labai nusilpusios pūgos išdaigomis rš. Varžosi Varnių vyžos savo ištverme su naginėmis rš. ^ Kol jaunos – kavalieriai var̃žos, o kai pasensta – i kumeliaĩ baidos Nmk.

varžýtinai adv.: Panedėlė[je] išsigrobstė sviestą varžýtinai Grg. ║ refl. G120, K imtis, rungtis: Ateik pri munie, liuob varžýties Slnt. Jiems taip besivaržant, šūvis pasileidęs TP1881,31.

9. tr. parduoti varžytynėse: Miško mažai, tai reikėjo varžýt, kad tik gautų Krk. Šiandien Agotos Čepulienės ūkyje varžoma: pirma, dveigys kumelys, šyvas, įkainotas tris šimtus penkiasdešimt litų J.Paukš. ║ refl. dalyvauti varžytynėse: Varžytinės neilgai truko: nebuvo dėl ko ilgai varžytis K.Bor. Jis visas girias žinojo, tai i galėjo varžýtis, neparmokėjo Jrb. Arklys gražiausias – apstoję kupčiai varžos: vieni duoda brangiai, kiti dar brangiau LTR(Pp). 10. refl. ŠT73 nesmagiai jaustis, drovėtis, gėdytis: Ka su tais jaunais nėr ką šnekėt, tik varžaĩsi KzR. Bet kaimiečiai varžėsi sėsti prie pono V.Myk-Put. Visi darbininkai atrodė pikti, paniurę ir į Puodžiūno priekaištus nesivaržydami atsikirsdavo A.Vien. 11. tr. barti: Kiti kučeriai ant jo labai supyko ir ėmė jį varžyti (kolioti) sakydami: – Tu girtuokli! Kaip tu važiuoji? LC1883,12.

◊ dū̃dą varžýti be reikalo, tuščiai kalbėti: Geriau nevaržýk savo dū̃dos Rod.

\ varžyti; apvaržyti; atvaržyti; įvaržyti; išvaržyti; nuvaržyti; pavaržyti; pervaržyti; pravaržyti; privaržyti; suvaržyti; užvaržyti